Judėjimas ratu – darbo su kordu pagrindas. Kate į šį pratimą siūlo savo požiūrį. Kad atliktų šį pratimą, ji arklį išmoko atkreipti dėmesį į mūsų kojas, savo judesiais mes reguliuojame aliūrus. Visumoje tai skatina arklį visada būti dėmesingu mums, nuolat skaityti mūsų kūno kalbą ir akies krašteliu stebėti, ar neužduosime dar kokios nors komandos.
Kaip tai padaryti. Pirmiausiai užvaldome arklio dėmesį. Tai daroma kiekvieno pratimo pradžioje. Arklys turi į mus žiūrėti abiem akimis ir atsukti į mus abi ausis. Tai pasiekiama 1 pratime aprašytu būdu. Po arklį reikia pasiųsti eiti ratu. Tai daroma atitraukiant priekį, kaip aprašyta 4 pratime.
Po to mes duodame komandą judėti į priekį, nukreipiančia ranka rodydami kryptį ir savo judesiais užduodame aliūrą – jeigu reikia žingsniavimo, mes pradedame žygiuoti vietoje. Jeigu arklys iš pradžių nesupras šios komandos, mes jį paraginsime tokiu pat būdu, kaip aprašyta 6 pratime. Kai tik arklys pradės žingsniuoti – nustojame mojuoti virve, tačiau žygiuoti nenustojame.
Jeigu mes norime, kad arklys bėgtų risčia, mes pradedame bėgti mažu ratuku. Esant reikalui arklį taip pat reikia paraginti su virvės galu. Kad pradėtų zovaduoti, mes pradedame bėgti su šuoliukais.
Sustabdymui naudojame užpakalio atitraukimo metodą. Tuomet Kate perima kordą į kitą ranką, šiuo atveju į dešinę, o į kairę – kordo galą. Po to ji atsisuka taip, kad žiūrėtų į arklio vidinę galinę koją. Jeigu arklys neatsitraukia, Kate žengia žingsnį link jo užpakalinių kojų ir tuo pat metu švelniai į save patempia arklio galvą. Pagrindinis judesys čia yra galinių kojų atitraukimas, galvos pritraukimas tik pagalbinė priemonė. Neverta į savo erdvę tempti priekinę arklio kūno dalį. Jeigu jis pats į ją įsibrauna, Kate jį išvaro.
Jeigu arklys nesupranta, galima su kordo galu pamojuoti į arklio galinių kojų pusę,kad jo galinės kojos pasitrauktų iš mūsų žvilgsnio linijos, o vidinę galinę pasikištų po korpusu. Arklys atitraukia galines kojas, atsisuka nosimi į Kate ir sustoja.
Toliau galima arba pakviesti arklį pas save ir pagirti , arba duoti komandą pakeisti kryptį, arba užduoti ankstesnę kryptį vėl perimant kordą į ankstesnę ranką (šiuo atveju į kairę). Pratimas daromas į abi puses. Jeigu arklys jaučia diskomfortą judėdamas kuria nors kryptimi, tai mums reikia pirmiausiai stovint toje pusėje jį paglostyti ir atpalaiduoti, po to pamažu paprašyti atlikti keletą žingsnių, pradžioje daug nereikalauti ir dažnai girti.
Problemos. Jeigu arklys užsispiria ir neseka jūsų kojų judesių, tuomet ties tuo apsistojame ilgiau. Atidžiai vykdykite schemą – parodome kryptį ir pradedame žygiuoti, laukiame 2 – 3 sekundes, po to paraginame su kordo galu, po to iš karto, kai tik arklys pradeda eiti – nuleidžiame kordo galą, giriame arklį spaudimo nuėmimu. Šį pratimą reikia kartoti keletą kartų iš eilės, atidžiai sekant veiksmų eiliškumą ir ritmą (apgalvojimui duodame 2 – 3 sekundes, ne daugiau). Kadangi arkliai mokosi kartodami, greitai arklys supras kas ir kaip.
Jeigu stabdomas arklys neatitraukia galinių kojų, arba nepakankamai greitai ir toli jas atitraukia, reiškia reikia kritiškai pažiūrėti į savo pozą kuomet duodame komandą. Jeigu norime, kad arklys greitai reaguotų, mes turime aktyviai, bet neagresyviai duoti komandą. Taip pat gali būti, kad arklys nepakankamai gerai įsisavino galo atitraukimo pratimą, todėl reikia prie jo grįžti ir kartoti.
Jeigu arkys bando jus nusitempti su visu kordu, yra vienas veiksmas. Arklį galima daug lengviau išlaikyti, jeigu paimsite kordą taip, kaip parodyta nuotraukoje – artimesnė arkliui ranka kordą laiko taip, kad ateidamas nuo arklio jis įeitų į delną iš mažylio piršto pusės, o išeitų iš didžiojo piršto pusės ir eitų į kitą ranką, kuri laiko likusį kordą ir esant reikalui fiksuojasi prie klubo. Jeigu arklys patempia – reikia greitai užfiksuoti ranką prie klubo, atsisukti į arklį šonu, taip bus lengviau jį išlaikyti. Tai būdas išlaikyti arklį kritinėje situacijoje, norėdami išmokyti arklį netempti kordo ir nebėgti nuo jūsų, turite su juo dirbti.
Jeigu arklys pats pakeičia kryptį, jo už tai barti nereikia. Vietoje to reikia pakoreguoti jo veiksmus – atsukti į ankstesnę pusę ir paraginti. Gali būti, kad arkliui nepatinka bėgti į tą pusę, tai yra jis jaučiasi nekomfortiškai matydamas jus toje pusėje. Tuomet su juo reikia dirbti kaip buvo aprašyta anksčiau. Treniruojant pagal natūraliosios žirgininkystės principus, 70 procentų darbo skiriama „nemėgstamai“ pusei ir 30 procentų „mėgstamai“, tuomet abi pusės išsitreniruoja vienodai gerai ir arklys pamiršta, kuri pusė jam patiko labiau. Žinoma, pradėti reikia po truputį ir judėti į priekį neskubant, „vaikiškais žingsniais“. O šiaip savavališkus bandymus apsisukti ant kordo geriau užkirsti dar prieš jiems įvykstant – sekti arklio kūno kalbą, nuspėti jo ketinimus ir koreguoti dar prieš apsisukant, tuomet pakaks vieno gesto, kad arklys toliau bėgtų jam užduota kryptimi.
Autoriai: Sara, Анюта М
Foto: Максим Мазин
Parašykite komentarą