Pagal pasaulinę statistiką kvėpavimo takų ligos užima antrą vietą po galūnių traumų tarp priežasčių, dėl kurių sumažėja arklių darbingumas. Šioms ligoms vienodai jautrūs tiek sportiniai, tiek darbiniai, tiek poniai.
Kosulys – tai natūrali, refleksinė organizmo reakcija, kuria siekiama išvalyti kvėpavimo takus ir pašalinti virusus, bakterijas, grybelius, dulkių daleles, gleives ir t.t.
Infekcinės ligos
Kosulio priežastis gali būti tiek užkrečiamos, tiek neužkrečiamos ligos. Pagrindinės infekcinės kvėpavimo takų ligos yra gripas, rinopneumonija, adenovirusas, virusinis arteritas. Visos šios ligos yra greitai plintančios (t.y. per trumpą laiką liga apsikrečia dauguma arklidėje esančių arklių). Ūmių virusinių ligų eiga sunki: arkliai būna apatiški, kūno temperatūra pakyla iki 39-40 laipsnių. Kaip taisyklė, sausas, trūkčiojantis kosulys atsiranda drauge su kitais ligos simptomais ir, esant palankiai ligos eigai (be bakterinių komplikacijų) bei tinkamai gydant, išnyksta per 7-14 dienų kartu su visais kitais simptomais.
Nuo pavojingiausių virusinių ligų – gripo ir rinopneumonijos skiepai yra privalomi varžybose dalyvaujantiems žirgams (Lietuvoje privalomas tik skiepas nuo gripo). Siekiant sėkmingai kontroliuoti šios ligos protrūkius būtina griežtai laikytis vakcinacijos schemos ir terminų. Pagal naujausius reikalavimus nuo gripo skiepijama du kartus metuose – kas 6 mėnesius (nedalyvaujančius varžybose galima skiepyti kartą metuose). Nuo rinopneumonijos taip pat skiepijama kasmet po dvi injekcijas, tarpus tarp kurių nustato vakcinos gamintojas. Svarbu naudoti vakciną, kuri patvirtinta ir rekomenduojama valstybinių veterinarijos institucijų, nes skirtingose šalyse yra paplitę skirtingos virusų atmainos. Taip pat verta atsiminti, kad netgi jei žirgyne visi žirgai skiepyti, užtenka atvažiavusio vieno sergančio arba viruso nešiotojo, kad apsirgtų skiepyti. Esmė tokia, kad vakcina neapsaugo nuo susirgimo, tik susilpnina ligos simptomus. Nuo organizmo imuniteto priklausys, ar arklys aplamai susirgs, ar sirgs sunkiai, ar sirgs lengva forma – tai galioja tiek skiepytiems, tiek neskiepytiems arkliams. Teoriškai, skiepyti serga lengvesnėmis formomis. Todėl visuose žirgynuose, kuriuose atsiranda šie susirgimai, turėtų būti paskelbtas karantinas, nei vienas žirgas negali atvažiuoti ir iš jų negali išvažiuoti į kitus žirgynus, turėtų būti atšaukiamos varžybos ir kiti renginiai. Taip pat ligą gali pernešti žmonės, jeigu vilkėdami tuos pačius, nedezinfekuotus drabužius turi kontaktų su sveikais arkliais, jeigu nedezinfekuoja rankų, įrankių ir t.t.
Bakterinė kvėpavimo takų infekcija
Būtina atskirai pakalbėti apie bakterines kvėpavimo takų infekcijas. Žinoma nedaug mikroorganizmų, kurie arklių populiacijoje gali sukelti specifinę kvėpavimo takų infekciją. Pagrindiniai – tai Rhodoccocus equi ( kumeliukų rodokokinės pneumonijos sukėlėjas) ir Streptococcus equi (pažandžių ligos sukėlėjas).
Pažandžių liga
Šioms ligoms būdinga tai, kad dažniausiai pasitaiko pavieniai susirgimai, masiniai susirgimai reti tarp kumeliukų ir prieauglio, o suaugę arkliai – sveiki ir turintys gerą imunitetą – neserga. Suaugusiems arkliams dažniausiai išsivysto antrinės bakterinės infekcijos, sukeltos sąlyginai patogeniškų mikroorganizmų, kurie apsunkina virusinių arba chroniškų alerginių ligų eigą. Terminu „sąlyginai patogeniški mikroorganizmai“ vadinami tie sukėlėjai, kurie įprastai aptinkami aplinkoje (patalpose, pašare, ore, vandenyje ir t.t.) ir netgi pačiame organizme, tačiau nesukelia susirgimų tol, kol nėra tam palankių sąlygų. Jų patogeniškumas (užkrečiamumas) didėja gausėjant jų skaičiui ir nusilpus arklio imunitetui.
Netinkamos zoohigieninės arklių laikymo sąlygos: bloga ventiliacija, per retai valomi gardai, pelėsiai pakratuose ir pašare, dulkės, voratinkliai ir nereguliari dezinfekcija sudaro sąlygas patalpose kauptis įvairiai mikroflorai. Tokie faktoriai, kaip stresas, sunkios treniruotės ar darbas, transportavimas, parazitų invazija ir ypač – virusinės infekcijos reikšmingai silpnina imunitetą ir sukuria palankias sąlygas patogeniškai mikroflorai įsitvirtinti kvėpavimo takuose.
Sunkios bakterinės infekcijos požymiai gali būti panašūs į virusinės (pakyla kūno temperatūra, apatija, kosulys), tačiau mažai tikėtina, kad ši liga bus masiškai pasireiškusi ir kitiems arklidėje laikomiems arkliams. Bet kuriuo atveju dėl teisingos diagnozės nustatymo ir tinkamo gydymo parinkimo teks kreiptis į kompetentingą veterinarijos gydytoją.
Grybelinė mikroflora
Baigiant kosulio dėl infekcinių priežasčių apžvalgą, negalima nepaminėti grybelinės mikrofloros. Mikozinė (grybelinė) pneumonija – tai ypač sunki ir sudėtingai gydoma liga. Laimei, ji gana retai sutinkama. Taip pat rečiau sutinkama ir viršutinių kvėpavimo takų – gerklų ir oro maišų mikozė. Žymiai daugiau problemų, kurias sukelia grybelių sporos, yra susiję su kvėpavimo takų jautrumu ir alerginiais susirgimais.
Ligos, kuriu kilmė gali būti ir infekcinė, ir neinfekcinė
Laringitas
Laringitą gali sukelti peršalimas ar kvėpavimas įvairiomis medžiagomis (dulkėmis, amoniako garais, dūmais ir pan.) užterštu oru, supylus per gerklę dirginančius vaistus, taip pat jis gali išsivystyti kaip kitos ligos komplikacija. Laringitas prasideda sauso, dažno ir trumpo kosulio priepuoliais, vėliau pereina į šlapią ir ilgą. Kosulio priepuoliai ištinka judančius arba įkvėpusius šalto oro, išėjusius į lauką arklius. Gali pakilti kūno temperatūra, užkimti balsas, iš nosies gali tekėti išskyros. Sunkiais atvejais liga gali baigtis mirtimi.
Trachėjos uždegimas (tracheitas).
Priežastys, sukeliančios šią ligą – peršalimas, girdymas labai šaltu vandeniu, dulkės ore ir pašare, kvėpavimas ore esančiomis cheminėmis medžiagomis ir dujomis. Taip pat tai gali būti laringito arba bronchito komplikacija. Darbiniams arkliams trachėjos uždegimas gali išsivystyti dėl netinkančių pakinktų, kurie spaudžia trachėją. Liga dažniausiai pasireiškia staiga, kosulys sausas ir skausmingas, pasunkėja kvėpavimas, gali pakilti temperatūra, sutrikti širdies darbas. Arklys atrodo nusilpęs, reaguoja į trachėjos spaudinėjimą, lengva sukelti kosulio refleksą.
Bronchitas
Dažniausia bronchito priežastis yra peršalimas. Tai šalti, stiprūs skersvėjai tvartuose, arba drėgnas patalpų oras ir per maža ventiliacija. Lauke laikomi arkliai peršala esant drėgniems ir šaltiems orams rudenį, žiemą ir pavasarį kai neturi kur pasislėpti, arba patys vengia eiti į pastatus. Peršalti gali gulėdami ant šaltų, per mažai pakreiktų betoninių grindų. Bronchitą gali sukelti ore esančios alergizuojančios bei dirginančios medžiagos: dulkės, pelėsių sporos, dūmai, tai gali būti alerginė reakcija į kai kuriuos vaistus. Ligos pradžioje arkliui pakyla temperatūra, jis prastai ėda, tampa apatiškas. Kosulys iš pradžių būna sausas ir skausmingas, vėliau tampa šlapiu ir mažiau skausmingu, galimi įvairaus stiprumo dusulio priepuoliai. Iš nosies gali tekėti gleivėtos arba pūlingos išskyros, kurių padaugėja po kosulio. Negydant arba esant sunkiai ligos eigai bronchitas gali sukelti plaučių emfizemą ar net uždusimą.
Plaučių uždegimas (pneumonija)
Plaučių uždegimu greičiau suserga prastai šeriami, nusilpę arkliai, kuomet, sumažėjus imunitetui, pradeda daugintis į organizmą patekę įvairūs mikroorganizmai. Ligą gali sukelti peršalimas, pervargimas, traumos krūtinės srityje, įkvėpti dūmai ir dirginančios dujos, laikymas nevėdinamose, drėgnose patalpose, plaučiuose parazituojančios kirmėlės. Taip pat esant rijimo sutrikimams – į trachėją patekęs pašaras, naujagimiams – į trachėją patekus gemaliniams vandenims, neteisingai suduoti ir į trachėją patekę vaistai. Plaučių uždegimas dažnai išsivysto kaip kitos ligos komplikacija.
Liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, 40-41 laipsnis ar daugiau. Atsiranda sausas, dažnas, skausmingas kosulys, gali būti įvairaus sunkumo dusimas, arklys tampa apatiškas, praranda apetitą, nusilpsta kvėpavimas, padažnėja pulsas, gali sutrikti širdies darbas, gleivinės stipriai paraudę, dažnai su gelsvu atspalviu. Priklausomai nuo pneumonijos tipo, išskyros iš nosies gali būti gleivėtos, pūlingos arba rudos spalvos.
Sergantys arkliai atskiriami nuo kitų, laikomi sausose, šiltose, su gera ventiliacija patalpose, šeriami labai kokybiškais ir maistingais pašarais. Gydytojas parenka antibiotikus ir kitus preparatus. Esant nepalankiai eigai liga gali baigtis mirtimi dėl įvairių komplikacijų, pavyzdžiui: kraujo užkrėtimas, plaučių gangrena, širdies nepakankamumas.
Neinfekcinės kvėpavimo takų ligos
Kosulys dėl parazitų invazijos
Daugelis parazitų lervos stadijoje būna bronchuose ir kosulio pikas sutampa su periodu, kai lervos masiškai migruoja iš bronchų į virškinamąjį traktą. Kai kurios kirmėlių rūšys nuolat gyvena bronchuose ir plaučiuose. Taip pat kosulys gali atsirasti vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, kai iš kiaušinėlių išsiritę gylių lervos patenka į kvėpavimo takus. Parazitų sukeltas negalavimas praeina be karščiavimo ir retai sukelia kitus sveikatos sutrikimus, išskyrus kosulį.
Šiuolaikiniai antihelmintiniai preparatai, naudojami rekomenduojamomis dozėmis ir reguliariai, efektyviai kontroliuoja užkrėstumą parazitais.
Emfizema, alergija šienui, LOPL (liaudiškai – dusulys)
Kad būtų aiškiau, šiek tiek terminologijos: emfizema – lėtinė liga, kuriai būdingi negrįžtami pokyčiai plaučių alveolėse (išsiplėtimas ir trūkimas). Dėl šių pokyčių plaučiai praranda elastingumą, atrofuojasi. Bendras plaučių tūris didėja, tačiau naudingas plotas, kuriame vyksta oro apykaita – sumažėja . Pažeidžiama kapiliarinė kraujotaka, dėl deguonies trūkumo stipriai pablogėja kraujo sudėtis.
Lenktynės ir kiti dideli krūviai; sunkus, be poilsio pertraukų darbas su darbiniais arkliais; LOPL sukelti stipraus kosulio priepuoliai – dėl šių priežasčių plyšta ar išsiplečia plaučių alveolės.
Obstrukcinė kvėpavimo takų būsena (LOPL, dusulys), šieno alergija gali būti pristabdoma ir kontroliuojama taikant ankstyvą ir teisingą gydymą. Tačiau turime nepamiršti, kad kuo ilgiau arklys serga šia liga, tuo negrįžtamo alveolių išsitempimo bei plyšimo tikimybė didesnė ir galiausiai gali išsivystyti emfizema. Paprastai ši liga nesukelia karščiavimo, tačiau patekus sąlyginai patogeniškiems ir patogeniškiems mikroorganizmams, šis požymis gali atsirasti.
Neinfekcinės, alerginės arklių kvėpavimo takų ligos (dar vadinamos alergija šienui, lėtiniu obstrukciniu bronchitu arba, lėtine obstrukcine plaučių liga( LOPL), o liaudiškai tiesiog dusuliu – pakankamai dažnas susirgimas. Daugelis arklių savininkų, raitelių, trenerių yra susidūrę su šios ligos požymiais: kurį laiką arklys atrodo įprastai, temperatūra nepakilusi, tačiau neaišku dėl ko sumažėjęs darbingumas, greičiau pavargsta. Vėliau:
- darbo pradžioje sausas kosulys
- po darbo arba ryte – balsvas skystis iš šnervių
- padažnėjęs kvėpavimas
- sunkiau iškvepiamas oras.
Bėgant laikui požymiai progresuoja:
- kosulys stiprėja ir pasireiškia ne tik arkliui dirbant, bet ir stovint be darbo
- nuolat mažėja arklio darbingumas
- iškvėpimas tampa dar sunkesnis ir išsivysto visas kompleksas kvėpavimo takų obstrukcijos ar emfizemos simptomų (kvėpavimas iš pilvo, tarpšonkaulinių tarpų įtraukimas, pritrauktas pilvas, po šonkauliais išryškėja dusulio vaga)
- išskyros iš nosies gausesnės ir įgauna gelsvą spalvą
- kosėdamas periodiškai išspjauna skreplius
Išryškėję tarpšonkauliniai tarpai, kairėje nuotraukoje matosi išsiplėtę šnervės
Išryškėjusi dusulio vaga
Dar vėliau arklys gali pradėti dusti kaip astmos priepuolio metu. Šnervės išsiplečia, matosi rausvas jų vidus, atsiranda nepertraukiamas kosulys, Įkvepiant labai išsipučia arklio šonai, iškvepiant spazmiškai susitraukinėja išstumdami orą. Arklio kvėpavimą galima girdėti iš gana didelio atstumo. Būklė gali laikinai pagerėti ir vėl staiga pablogėti. Dusulio priepuoliai galų gale baigiasi mirtimi.
Kairėje mažiau išsiplėtę šnervės, dešinėje – stipriai išsiplėtę
Sveiko arklio šnervės
Kas vyksta ir kas kaltas
Ieškodami atsakymo į šį klausimą, turime atsiminti, kad arklys nuo pat pradžių buvo bandos gyvūnas, gyvenantis natūraliose sąlygose, kvėpuojantis grynu oru. Neinfekciniai (alerginiai) kvėpavimo takų susirgimai gyvenant ganyklose – retas reiškinys, nes arklio kvėpavimo sistema turi efektyvų mechaninį ir imuninį apsauginį mechanizmą, skirtą pašalinti iš aplinkos patekusius užkratus ir kitas daleles. Šis apsauginis mechanizmas sudarytas iš kvėpavimo takus dengiančių gleivių, įklampinančių ir fermentuojančių patekusias daleles, normalios bakterinės floros, konkuruojančios su ligų sukėlėjais, imuninės alveolių gleivinės sistemos. Prijaukinę, mes arklį perkėlėme į ribotą erdvę – arklidę, tvartą, kuriame dėl vietos trūkumo, ventiliacijos nebuvimo, padidėjusių temperatūros ir drėgmės normų, mikroorganizmų ir dulkių koncentracija viršija normas. Ir netgi jeigu kai kurie parametrai išlaikomi reikiamame lygyje, šeriant šienu, kreikiant šiaudais ar pjuvenomis į orą patenka daug dulkių. Nuolatinis kvėpavimo takų kontaktas su smulkiomis dalelėmis ir mikroorganizmais esant nuolatiniam stresui (pavyzdžiui, sukeltam sunkaus darbo, intensyvių treniruočių, dažno pervežimo ir t.t.), priveda prie organizmo natūralių apsauginių mechanizmų išsiderinimo ir tuomet išsivysto susirgimas. Arklininkystės praktikoje yra nuomonių, kad padidintas jautrumas alergenams gali būti paveldimas, tačiau moksliniai tyrimai dar neatlikti.
Taip jau nutiko, kad nuo senų laikų dauguma arklių savininkų mano, kad kosulio priežastis yra peršalimas arba skersvėjis. Kažkodėl juos toks variantas gąsdina labiau nei „kažkokių dulkių“ poveikis. Todėl atvėsus orams arklidėse ir tvartuose aklinai uždarinėjami langai ir durys, nors ryšys tarp kvėpavimo takų ligų ir arklidžių oro švaros bei šieno kokybės buvo žinomas jau daugiau nei prieš 300 metų. Kadangi šiene ir visoje arklidės patalpoje netrūksta dulkių ir grybelių, jų koncentracija ore būna tuo didesnė, kuo rūpestingiau savininkai uždarinėja visus langus ir duris.
Didžioji dalis arklidėse įkvepiamų dulkių išfiltruojamos arklio viršutiniuose kvėpavimo takuose, kurie yra ilgi, todėl jiems sunku išsivalyti nuo didelio kiekio dulkių ir kitų dalelių. Kai kurių grybelių sporos pakankamai mažos ir gali pasiekti bronchus. Ten jie sukelia uždegimą, kuris padidina gleivių išsiskyrimą, sukelia kvėpavimo trakto raumenų spazmus ir taip sumažina kvėpavimo takų skersmenį. Kai kurios dar mažesnės dalelės nukeliauja net iki alveolių, sukelia uždegimą ir alveolės, prisipildę gleivių, nebegali tiekti kraujui deguonies bei pašalinti anglies dvideginio, tuomet stipriai pablogėja bendra arklio būklė, sutrinka kai kurių organų darbas. Ir jeigu pradiniame ligos etape kosulys dėl kvėpavimo takų dirginimo gali būti nereguliarus, tai vėliau, kai liga progresuoja ir kvėpavimo takai patinsta, sumažėja ir užsikemša gleivių kamščiais – kosulys tampa chronišku.
Pirminis požymis, į kurį atsižvelgiant sprendžiama, kad kosulį sukelia alergija dulkėms, o ne peršalimas – karščiavimo nebuvimas.
Ką daryti, jeigu arklys kosti
Universalaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes kosulio priežasčių yra daug ir norėdami surasti tinkamą atsakymą turite kreiptis į patyrusį veterinarijos gydytoją, ir drauge rasti logišką paaiškinimą. Nepatartina patiems nustatyti diagnozę ir gydyti, nes neteisingas vaistų pasirinkimas ir uždelstas laikas jums gali kainuoti arklio sveikatą ar net gyvybę. Pagrindiniai metodai, kuriais veterinarijos gydytojai sėkmingai diagnozuoja daugumą virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų susirgimų – klinikinė apžiūra ir laboratoriniai tyrimai. Pakankamai sudėtinga diagnozuoti lėtinius grybelinius, bakterinius, parazitinius ir (alerginius) susirgimus, kurių klinikiniai požymiai gali būti panašūs, o laboratoriniai kraujo tyrimai gali būti neinformatyvūs. Šiais laikais veterinarai jau turi endoskopinę techniką, su kuria galima ištyrinėti ne tik viršutinius kvėpavimo takus (nosies ertmę, oro maišus, gerklas ir trachėją), bet ir bronchus (Lietuvoje bronchų dar nežiūri). Apžiūros metu gydytojas gali vizualiai ne tik įvertinti audinių būklę bet ir paimti medžiagos laboratoriniams tyrimams tiesiai iš uždegimo židinio. Šios medžiagos tyrimai leidžia tiksliai nustatyti infekcines ir neinfekcines plaučių ligas.
Norint sėkmingai gydyti bet kokią ligą, pirmiausiai reikia rasti ir pašalinti ją sukėlusią priežastį. Situacija su infekcine kvėpavimo takų liga aiški: išaiškinti sukėlėją ir parinkti tinkamą gydymą.
Daug sudėtingiau gydyti neinfekcines alergines ligas, nes jų atsiradimo priežasčių yra daug, o išaiškinti konkretų sukėlėją, deja, neįmanoma. Pradiniame alergijos šienui gydymo etape geri rezultatai pasiekiami vien pakeitus laikymo aplinką: laikymas lauko sąlygose, taisyklingas šieno drėkinimas (palaikyti apsemtą vandeniu apie 15 min). Vietoj šieno galima duoti gerą šienainį (arkliams netinka šlapias, panašus į silosą šienainis. Šėrimui tinka susuktas iš gerokai apdžiovintos žolės) . Tačiau jeigu jūsų arkliui jau diagnozuota LOPL arba emfizema, gydymas kur kas sudėtingesnis ir duoda tik palaikomąjį efektą. Būklės palengvinimui naudojami antialerginiai vaistai, bronchus plečiantys vaistai, gleives skystinantys vaistai.
Sunkesne stadija sergantis arklys nebegali dirbti, jis turi kuo daugiau laisvai vaikščioti, periodiškai (priklausomai nuo ligos sunkumo ir pasitarus su gydytoju) pavaikomas, kad geriau išsivalytų plaučiai. Kosulio /dusulio priepuolio metu negalima versti judėti.
Kaip išvengti alergijos šienui ir kai kurių kitų kvėpavimo takų susirgimų
- Kuo daugiau arklį laikykite gryname ore, sergantį alergija, LOPL – geriausia perkelti gyventi visą laiką lauko sąlygose (aptvare, kuriame yra namelis pasislėpti nuo lietaus ar vėjo, su nuolat atviru įėjimu).
- Atidžiai tikrinkite arklio pašarą, ypač šieną. Dulkėtas ir pelėsiais atsiduodantis pašaras tikrai bus užkrėstas pelėsiniais grybeliais. Jeigu neturite kuo pakeisti tokio pašaro, tuomet reikia jį mirkyti vandenyje mažiausiai 10-15min apsemtą, kad dulkės ir sporos išsiplautų arba priliptų prie stiebelių. Taip pat nerekomenduojama šerti nemirkytu šienu iš šienmaišių ar ėdžių, nes priešingu atveju į kvėpavimo takus pateks daug dulkių. Jau sergančius arklius rekomenduojama šerti tik sudrėkintu šienu arba geru šienainiu, drėkinti avižas ir miuslius, gardą kreikti tik stambiomis drožlėmis.
- Nenaudokite pakratams supelijusių šiaudų, smulkių ir labai sausų medžio pjuvenų, drožlių, gautų iš drožlių plokštės gamyklų ir panašiai, kurioms gaminti naudojami cheminiai junginiai. Garde arklio nešukuokite, nešluokite arklidės, kol arklys viduje.
- Prieš pasirinkdami arklides, kuriose laikysite savo žirgą, pavaikščiokite koridoriumi ir įdėmiai paklausykite, ar nėra kosinčių arklių. Pirmenybę teikite pastatytoms iš natūralių medžiagų, erdvioms arklidėms, kuriose gerai apgalvota ventiliacijos sistema.
- Išlaikykite stabilią arklidžių temperatūrą, venkite staigių ir didelių svyravimų. Nepamirškite apie gerą ventiliaciją – peršaldyti arklį daug sunkiau nei sukelti emfizemą. Silpnas skersvėjis nėra labai pavojingas, didesnę riziką kelia tik išsekusiems, silpniems, sergantiems arkliams ir naujagimiams kumeliukams.
- Neužveiskite arklidėje pelėsių, voratinklių ir kitų nešvarumų – tai puiki terpė daugintis pavojingai mikroflorai. Reguliariai tvarkykite visą arklidę ir gardus, kas pusę metų dezinfekuokite.
- Šieną ir pakratus laikykite atskiroje patalpoje.
Naudotasi medžiaga iš:
Žirgų mylėtojų klubas 
Parašykite komentarą