Archive for the ‘Natūralioji žirgininkystė’ Category

Laukinėje gamtoje arkliai dėl savisaugos instinkto priklauso nuo kitų bandos narių. Vienišas arklys laukinėje gamtoje greitai tampa mirusiu arkliu. Arkliai laimi kiekybe. Bandos viduje nėra jokios ypatingos naudos iš buvimo lyderiu. Ši pareiga suteikia didelę atsakomybę, nuolatinę būtinybę priimti sprendimus ir turima mažai poilsio. Vieta, kurios niekas nenori užimti – tai pati žemiausia hierarchijos pakopa. Būtent tokį arklį greičiausiai sučiups plėšrūnai, kaip ir tą, kuris dėl kokių nors priežasčių atsiskyrė nuo bandos arba buvo išvytas. (daugiau…)

Read Full Post »

Labirintas- tai viso darbo su arklio valdymu, atlikto prieš tai nuo žemės, rezultatas. Kad galėtų jį pereiti, arklys turi mokėti ramiai eiti greta žmogaus, gerbti jo asmeninę erdvę, atsitraukti ir, žinoma, žiūrėti sau po kojomis. Seminaro metu per labirintą buvo einama pirmyn tarp karčių, tačiau šį pratimą galima paįvairinti: pereiti jį atbulomis (didina arklio jautrumą pavadžiui ir stiprina pasitikėjimą žmogumi), perbėgti kaip kavaletes, peržengti kai kurias kartis, atsitraukinėti tarp karčių ir pan. (daugiau…)

Read Full Post »

Šis pratimas padidins jūsų jautrumą bei arklio pavaldumą. Idėja tokia, jog kuomet arklys, norėdamas žengti žingsnį, pakelia koją, koja tuo metu praktiškai neturi svorio. Po to koja daro puslankį ir, būdama nuleidimo fazėje, jau neša pusę arklio svorio. Todėl, jeigu mes norime duoti komandą, kad arklys kur nors perstatytų koją (žengtų trumpiau arba plačiau, į šoną ar atgal, sustotų ir t.t.), mes turime tai padaryti kol koja yra pakėlimo fazėje. Sudėtingiausia čia – susiorientuoti ir spėti duoti komandą, kad arklys taip pat suspėtų susiorientuoti ir ją įvykdytų, kol koja dar nepasiekė aukščiausio pakėlimo taško. (daugiau…)

Read Full Post »

Šis pratimas moko arklį trauktis nuo poveikio į kantarą, taip pat labai sustiprina pasitikėjimą mumis, nes jam reikės trauktis į aklosios zonos pusę, tai yra jis turi tikėti, kad mes jį nukreipiame saugia kryptimi, nes arklys ta kryptimi nieko nemato ir pats negali įvertinti.  (daugiau…)

Read Full Post »

Šis pratimas yra tarsi testas  patikrinti, ar ankstesnis darbas buvo sėkmingas: arklys turi mokėti atsitraukti nuo virvės ir ramiai reaguoti į tai, kad kažkas vyksta jo aklojoje zonoje. Be to pratimas padeda subalansuoti arkliui „kairę“ ir „dešinę“. Jis susideda iš to, kad mes, stovėdami prie arklio galvos, apjuosiame jo korpusą virve ir po to tempiame už virvės galo. Arklys, kuris lengvai pasiduoda spaudimui, turi atsipainioti – apsisukti aplinkui save ir vėl atsistoti nosimi į jus.

(daugiau…)

Read Full Post »

Tai ankstesnio pratimo, „Darbas su priekinėmis kojomis“, tęsinys. Dirbti su galinėmis kojomis dažniausiai būna sudėtingiau, nes dauguma arklių susierzina, kai kas nors liečia jų galines kojas. Pratimo tikslas toks pats – su kilpa iš virvės pakelti koją ir perstatyti ją į kitą vietą. Arklys ant tos kojos turi perkelti savo svorį. (daugiau…)

Read Full Post »

Šis pratimas puikiai tinka ne tik įvairių kojų dalių atsitraukimo mokymui kaip šiuo atveju, arklys taip pat mokomas ramiau reaguoti, kai kas nors ima jo kojas. (daugiau…)

Read Full Post »

Jeigu norime, kad arklys jautriai reaguotų tiek į valdymą nuo žemės, tiek jojant, pageidautina dažnai su juo užsiimti mokant visus įmanomus variantus atsitraukti nuo spaudimo, nuo paties lengviausio spaudimo. Kuomet arklys, reaguodamas į pavadžiais duotą komandą, nuleidžia galvą, arba  atitraukia galą reaguodamas į spaudimą blauzda – tai vis eiliniai atsitraukimo nuo spaudimo atvejai. Naudodami paprastus pratimus nuo žemės, mes galime pasiekti, kad įvairios arklio kūno dalys taptų dar jautresnės spaudimui. (daugiau…)

Read Full Post »

Arklių, kaip ir kitų žoliaėdžių gyvūnų, akys išsidėstę galvos šonuose, todėl jie pasaulį mato kitaip nei mes. Maždaug už dviejų metrų į priekį nuo kaktos yra fokusavimo taškas, nuo kurio tolyn arklys pasaulį mato abiem akimis iš karto. Arklių periferinė rega išvystytas gerai, ir kairė, ir dešinė akis mato, kas vyksta iš jos šono, todėl arkliams nereikia sukinėti galvos. Tačiau arkliai turi ir akląsias zonas – tarp kaktos ir fokuso taško, už uodegos ir virš nugaros. Aklosios zonos gali būti problemų priežastimi, nes arklys gali baidytis ar mažų mažiausiai – įsitempti, kada kas nors vyksta jo aklojoje zonoje arba netikėtai iš jos išnyra. Tam, kad išmokytume arklį tokiose situacijose elgtis ramiau, yra eilė pratimų. (daugiau…)

Read Full Post »

Judėjimas ratu – darbo su kordu pagrindas. Kate į šį pratimą siūlo savo požiūrį. Kad atliktų šį pratimą, ji arklį išmoko atkreipti dėmesį į mūsų kojas, savo judesiais mes reguliuojame aliūrus. Visumoje tai skatina arklį visada būti dėmesingu mums, nuolat skaityti mūsų kūno kalbą ir akies krašteliu stebėti, ar neužduosime dar kokios nors komandos. (daugiau…)

Read Full Post »

Older Posts »