Varlės puvinys

Puvinys – rimta ne tik varlės, bet ir visos kanopos problema, nes ji netenka natūralaus amortizatoriaus: dėl skausmo arklys saugo galinę kanopos dalį nuo apkrovos. Jis išsivysto kai į varlės audinius patenka bakterijos ar grybelis, kurie pažeidžia audinius ir varlė praranda struktūrinį vientisumą. Šiam susirgimui jautriausios kanopos su susiaurėjusiais užpenčiais („siauros kanopos“).

Kaip atskirti puvinio apimtą varlę nuo sveikos? Pradinėje stadijoje varlė tampa minkšta, lankstesne, sumažėja jos tamprumas, tampa jautri spaudimui. Vėliau atsiranda plyšys viduryje arba skersiniai plyšiai skirtingose pusėse. Iš plyšių iškrapštoma trupiniuotos varškės pavidalo arba pilkšva, tamsi, skysta, nemalonaus kvapo masė, būna gausus kiekis dvokiančio sekreto, didelio plyšio viduje jaučiama padidėjusi temperatūra.  Arklys gali pradėti šlubuoti, valant su krapštuku gali jausti skausmą ir staigiai ištraukti koją. Esant ilgai (chroniškai) ligos eigai varlė sunyksta, plyšiai gali tapti tokie gilūs, jog pakėlus kanopą užpenčių srityje ties plaukų linija vis dar tęsis plyšys.

Iki plaukų linijos besitęsiantis plyšys

 

 

Dėl chroniško puvinio sunykusios varlės

Puvinys taip pat gali pažeisti varlę griovelių srityje, rečiau pažeidžiamas varlės smaigalys. Gilus puvinys yra skausminga  žaizda, tik kraujo nematome, nes ragine varle ir skaidulinis intarpas neturi kraujagyslių. Ryškesnis šlubavimas pastebimas vedant arklį minkštu gruntu.

Priežastys

• Dažniausiai pasitaikanti priežastis – nepakankamai švarus gardas, šlapios pievos ir levados.
• Nefunkcionuojanti varlė – tais atvejais, kai varlė ilgesnį laiką buvo pakelta virš žemės, pavyzdžiui, pakausčius, arba susiaurėjus kanopai, peraugus kanopos sienelei.
• Traumos, tame tarpe neteisingas varlės išpjaustymas tvarkant kanopas
• Netaisyklinga kanopų forma
• Per retas kanopų drožimas
• Per mažai judėjimo
• Imuniteto svyravimai, tame tarpe natūralūs sezoniniai – pavyzdžiui, šėrimosi periode
• Įvairios ligos (sveikstantis organizmas „meta“ visas pajėgas į konkrečią bėdos apimtą vietą, todėl kenčia pvz kanopos)
• Dideli gliukozės kiekiai sumažina keratino gamybą (odoje, kailyje, kanopose, laminoje, pade ir varlėje). Netinkama dieta – daug nestruktūrizuotų angliavandenių taip pat gali apsunkinti gijimą.
• Bloga kanopos kraujotaka
• Pūlinio varlėje pasekmė.
• Jeigu puvinys ilgai negyjantis ir įvairios priemonės mažai veiksmingos, gali būti, kad arklio organizme yra mineralų disbalansas, dažniausiai vario, cinko arba geležies. Reikia atlikti kraujo tyrimą.

Prevencija ir gydymas.

Žinoma, prevencija yra geriau nei gydymas. Bet jeigu tenka gydyti, pirmiausiai šalinamos ligą sukėlusios priežastys. Gydymas turi būti kompleksinis, jis apima:

Vietinis varlės gydymas.  Jo esmė –  sunaikinti puvinio bakterijas ar grybelį, dezinfekuoti ir išsausinti. Nenudeginti giliau esančių sveikų audinių, kurie augdami atnaujins varlės formą, o dėl agresyvių medžiagų naudojimo atsiradusia žuvusių audinių mase minta kenksmingi mikroorganizmai.

Pirminiame etape gali būti naudojama:

• Baneocino ir Klotrimazolio 1% tepalai sumaišomi santykiu 1:1 (pusiau)
• Įvairūs purškiami antibakteriniai preparatai, pvz. Prederipra, Cyclo
• Plačiausiai žinoma ir naudojama priemonė – vario sulfato milteliai (parduodami sodo-daržo prekių parduotuvėse)

1. Išvalius varlę, atvėrus kišenes, į puvinio plyšius pripurkšti ar pritepti vaistų ir užkimšti su vata, sugrūdant ją į plyšį su krapštuku. Arba pasidaryti vario sulfato tirpalą, išplauti plyšius , suvilgyti vatą ir sugrūsti. Procedūrą atlikti kartą per parą, tačiau reikia stebėti ar neiškrito vata, jeigu iškrenta – viską kartoti iš naujo. Vario sulfatu gydyti ne ilgiau kaip savaitę. Jeigu puvinys pasiekęs vidines kanopos struktūras ir yra tikimybė patekti į kraujotaką, tuomet vario sulfato naudoti negalima.
2. Antrame etape naudoti degutą, ištepant juo pažeistas vietas. Tepti tik ant sausos ir švarios kanopos. Taip pat džiovinimui ir dezinfekcijai tinka įvairūs silpnos koncentracijos spiritiniai tirpalai. Negalima tepti deguto, kol nesunaikinti puvinio sukėlėjai!  Degutu tepama kol sugyja varlė, galima ir toliau jį naudoti profilaktikai.

Hippo-sol (plačiai rekomenduojamas rusiškuose tinklalapiuose). Suvilgyti vatos gabalėlį ir su kanopų krapštuku sugrūsti į išpuvusį plyšį pakankamai stipriai, kad pasiektų dugną. Kanopa turi būti sausa. Žalia spalva rodo esantį puvinį, nes pradinė skysčio spalva yra oranžinė.

Jeigu puvinys dar nedidelis ir nėra kur sukišti vatos, jis dezinfekuojamas ir užtepama degutu.

Profilaktikai galima naudoti įvairias priemones, pvz Biokubatol purškalas ir pan – gamintojų ir priemonių asortimentas platus.

Teisingas drožimas. Jo pagrindinis tikslas- sudaryti sąlygas, kad varlė dirbtų. Varlės paviršius turi būti tame pačiame lygyje, kaip ir pado paviršius. Per daug nenupjaustyti viršutinės varlės dalies, nupjauti galima tik iškilusias dalis.

Nupjauti atplyšusias skiautes ir atverti „kišenes“, gydymo metu reikia ypač atidžiai stebėti ir pašalinti šiuos varlėje atsirandančius darinius. Puvinio bakterijos gryname ore neišgyvena, todėl į puvinio apimtas vietas turi patekti kuo daugiau oro. Tačiau nereikia persistengti ir per stipriai išpjaustyti varlę, nes ji taps jautri.

Kairėje netvarkyta varlė, dešinėje – teisingai apipjaustyta ir atvertos kišenės

Jeigu varlėje yra uždegimas, arklys pradeda auginti padą, užsisukimo sieneles, kanopos sienelę užpenčiuose, kad atkeltų nuo žemės jautrią varlę. Jų nereikia nulyginti, nes kai išgis varlė, visa kita atsistatys.

Turi būti pamažu koreguojama ir atstatoma taisyklinga kanopos forma, nes, pavyzdžiui, susiaurėjusioje kanopoje puvinio išgydyti praktiškai neįmanoma, jis vis atsinaujina.

Susiaurėję kanopos (per aukšti užpenčiai)

Dieta. Pašalinkite iš raciono grūdus, melasą ir kitus saldžius produktus, prailginkite pašaro ėdimo laiką, pavyzdžiui, naudodami šienmaišius su mažomis akutėmis.

Imuniteto stiprinimas. Nepakenks suduoti vitaminų ir mineralų kursą.

Kuo daugiau laisvo judėjimo ant skirtingų gruntų. Kai varlė negauna tinkamo spaudimo, puvinys gyja sunkiau ir gali atsinaujinti. Kad varlė būtų masažuojama ir jos gyvuonyje būtų gera kraujo apytaka, arklys turi daug judėti. Tinkamiausias puvinio prevencijai gruntas – vadinamosios atsijos (glotnūs 0,5-1 cm dydžio akmenukai). Jomis išpilama vieta, kurioje arklys praleidžia daug laiko.

Jeigu varlė skausminga, galima naudoti batukus su amortizuojančiais vidpadžiais.

Kanopos ir arklio laikymo higiena. Gydymo metu reikia kuo dažniau iškrapštyti nešvarumus – kasdien, ar net kelis kartus dienoje. Kanopoms ir varlei didžiausią pavojų kelia šlapimas, todėl arkliai turi būti laikomi sausuose garduose.

Purvas mažiau kenksmingas, todėl puvinys dažniau pasitaiko nešvariuose garduose stovintiems arkliams, nei vaikštantiems „iki kelių“ po purvą.

 

Esant sunkiems ligos atvejams arba neturint patirties būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju ar su patikimu kalviu.

Taip atrodo sveikos kanopų varlės

 

 

Naudotasi medžiaga iš http://onm.ucoz.net/